Europos parkas – šiuolaikinės skulptūros ir apskritai šiuolaikinio meno muziejus po atviru dangumi. 1991 skulptorius Gintaras Karosas pastatė parke pirmąją skulptūrą. Dabar 55 ha plote eksponuojama daugiau kaip 90 meno kūrinių, jų autoriai – 29 pasaulio šalių menininkai. Europos parko projektas laikomas unikaliu ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Karosas, kurdamas šį parką, ne tik akcentavo Lietuvą kaip geografinį Europos centrą, bet ir nevengė atverti politinę savo sumanymo potekstę. Europos parko ekspozicijos ir programiniai renginiai nuolat pabrėžė neišvengiamą ir natūralų Lietuvos grįžimą į Europą, metė iššūkį Lietuvos meninei tradicijai, kraštovaizdį ir gamtą siejančiai su liaudies ar sakraliniu, o ne su šiuolaikiniu menu, skatino menininkų europinio identiteto paieškas. Nuo 1993 Europos parke organizuojami tarptautiniai skulptūros simpoziumai. 1996 čia pastatyta žymaus konceptualizmo atstovo Deniso Openheimo (Dennis Oppenheim) skulptūra Krėslas-baseinas atvėrė kelią į Europos parką kitiems moderniosios skulptūros klasikų ir garsių menininkų (kaip antai Magdalena Abakanovič (Magdalena Abakanowicz)) kūriniams. Parke eksponuojamas dar vienas Openheimo kūrinys – skulptūra Gerianti struktūra su inksto formos baseinu. Europos parką aukštai vertina daugelis garsių menininkų ir meno kritikų. Meno kritikas Michaelas Brensonas (Michael Brenson) Europos parką pavadino tiltu tarp skirtingų kultūrų. 1999 Europos parko ekspoziciją papildė žymaus amerikiečių minimalisto Solo Le Vito (Sol Le Witt) kūrinys Dvigubo negatyvo piramidė, pastatytas iš kelių tūkstančių betono blokelių. Tų pačių metų birželio mėnesį medžiagą dokumentiniam filmui apie Magdaleną Abakanovič Europos parke filmavo prancūzų režisierius Tieris Špiceris (Thierry Spitzer).

Skulptoriui Gintarui Karosui 2006 metais už Europos parko įkūrimą buvo įteikta Nacionalinė Kultūros Pažangos premija.