Palangos gintaro muziejus – Lietuvos dailės muziejaus padalinys, įkurtas 1963 08 03 grafo Felikso Tiškevičiaus (1870–1932) rūmuose. Gintaro muziejaus įkūrimo iniciatorius ir teminio plano autorius buvo tuometinis Lietuvos dailės muziejaus direktorius Pranas Gudynas. Muziejaus ekspozicijos kūrėjai – dailininkas Romualdas Budrys ir architektas Julius Masalskis. Vertingiausias moksliniu požiūriu tapo muziejaus Istorinis skyrius, kuriame eksponuojami neolito radiniai Šventojoje ir kita vertinga archeologinė medžiaga. Žemėlapiuose parodyti prekybos gintaru keliai, nusidriekę įvairiais istoriniais laikotarpiais, pradedant gretimomis gentimis ir Romos imperija bei jos kolonijomis. Įdomiai sukomponuotose vitrinose eksponuojami Lietuvos gintaro meistrų darbai.

Nuo 1971 Gintaro muziejus pradėjo organizuoti Lietuvos gintaro parodas užsienyje: Čekijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Danijoje, Švedijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, pasaulinėje parodoje Ekspo-92 Sevilijoje.

Muziejuje dažnai keičiamos autorinės šiuolaikinių meistrų parodos, kurios atskleidžia gintaro mados, formų ir spalvų įvairovę.

Muziejų jau aplankė apie 8 mln. žmonių iš įvairiausių pasaulio kraštų. Muziejaus saugyklose sukaupta bemaž 29 000 vertingų eksponatų.