Norėdami peržiūrėti ir išklausyti temos įžangą spauskite
Orvidų sodyba - – unikalus moderniojo,sakralinio ir mistinio meno muziejus po atviru dangumi Gargždelėje, netoli Salantų miestelio, Kretingos r. Šią sodybą muziejų sukūrė talentingas tautodailininkas, skulptorius ir vienuolis pranciškonas Kazimieras Gabrielius Vilius Orvidas (1952–1992). Akmentašių dinastijos palikuonis akmens apdirbimo meno išmoko iš savo tėvo akmentašio Kazimiero Orvido, kuris pasistatė sodybą, vėliau tapusią muziejumi. Orvidų sodyboje muziejuje gausu akmenų, skulptūrų, kryžių, senų ąžuolų kamienų, stovi net senas sovietinis tankas. Visa tai, padedant tėvui, sūnus sukaupė ir sukūrė per 30 metų. Prasidėjus intensyviai melioracijai, Orvidai iš laukų vežė akmenis, o Vilius iš jų kūrė įvairias kompozicijas ir kalė skulptūras. Jo kūrybos viršūnė - keliasdešimt akmeninių Šv. Mergelės Marijos skulptūrų: su kūdikėliu, angelais, karūnomis, aureolėmis ir t.t. Taip pat įdomios ir vertingos įvairios abstrahuotos, stilizuotos žmonių figūros.
Sodyba tarsi turi kelis lygius: apatinę, dabar daug kur jau užgriuvusią požeminę dalį, vidurinę antžeminę dalį, ir aukštutinę, kurią sudaro velėna padengti stogai, piramidės, kelių metrų kelmai, rietuvės, akmeninės terasos. Palaipsniui visa sodyba įgavo milžiniško, taisyklingo trikampio formą, matomą tik iš paukščio skrydžio. Tokį sodybos planą, simbolizuojantį Apvaizdos akį, Vilius Orvidas kūrė sąmoningai.
Ilgainiui muziejui įgyjant vis ryškesnį religinį pobūdį, sovietų valdžia įvairiomis priemonėmis stengėsi ne tik sustabdyti jo kūrimą, bet ir sunaikinti jį. 1983 sodybą apžiūrėjusi vyriausybinė liaudies meno specialistų komisija konstatavo, kad tai antimeniška, absurdiška, net antisanitarinė sodyba. Nurodyta likviduoti religinės tematikos atributiką, išvežti 24 savivarčiai akmenų ir kryžių. Tik rusų menotyrininko Leonido Bazanovo, kiek anksčiau sukūrusio filmą apie sodybą, pastangomis iš Maskvos buvo gautas nurodymas sodybos nebenaikinti. Tuometiniai sovietiniai valdininkai Orvidų sodybą ignoravo ir visaip kenkė, tačiau apie 1990 šis muziejus jau buvo gerai žinomas Lietuvoje ir už jos ribų. Viliui Orvidui mirus, jis prarado savo dvasią.
Garsusis išeivijos poetas ir kino Jonas Mekas Orvidų sodybą visada laikė vienu iš kelių didžiausių pasaulio moderniojo meno kūrinių, kartu ir griežtai kritikavo Lietuvos kultūros institucijas už negebėjimą globoti unikalaus muziejaus ir užkirsti kelią jo naikinimui. Lietuvos kino režisierius Vytautas V. Landsbergis apie Vilių Orvidą sukūrė dokumentinį filmą.