Lietuvai būdinga didelė medžių rūšių įvairovė, kurią lėmė geografinė padėtis, klimatas, augaviečių sąlygos ir ūkinė žmogaus veikla. Spygliuočių medynai užima 1159,2 tūkst. ha ir sudaro didžiąją miškų dalį (58,9 %). Lapuočiai užima mažesnį plotą: minkštaisiais lapuočiais apaugę 714,8 tūkst. ha (36,3 %), kietaisiais – 93 tūkst. ha (4,8 %).

Lietuvoje vyrauja pušynai, išplitę nederlinguose smėlio ir priesmėlio dirvožemiuose. Jie sudaro daugiau kaip trečdalį (36,5 %) šalies miškų ir užima 716 tūkst. ha. Didžiausi pušynų masyvai driekiasi Dzūkijoje ir Aukštaitijoje. Pušynuose yra 167 mln. m³ medienos. Nuo 1998 pradž. pušynų padaugėjo 16 tūkst. ha.

Eglynai sudaro kiek daugiau nei penktadalį Lietuvos miškų (22,8 %). Didžiausi jų plotai – Žemaitijoje. Kadangi eglynai nuo 1998 buvo kertami intensyviau, šiek tiek sumažėjo jų plotai ir medienos kiekis. Eglynai užima 440 tūkst. ha, o jų tūris – 83 mln. m³. Didžiausi eglynų masyvai yra Dainavos giria Dzūkijoje ir Labanoro giria Aukštaitijoje.

Iš minkštųjų lapuočių medynų didžiausią plotą (20,1 %) užima beržynai. Jie auga beveik visoje Lietuvoje, miškuose sudaro antrinį medyną. Beržai yra šviesomėgiai, iš lapuočių reikliausi šviesai medžiai. Plaukuotasis beržas mėgsta augti paunksnėje, pakenčia šviesos stygių, bet auga lėčiau. 2004 pradž. beržynai užėmė 398 tūkst. ha, juose buvo 67 mln. m³ medienos.

Juodalksniai mėgsta potvynių vandens užliejamus, klampius, pelkėjančius ir pelkinius dirvožemius, kuriuose kitų rūšių medžiai blogai ar visai neauga. Juodalksniai gerai veši ir derlinguose žemapelkiniuose dirvožemiuose, dažnai auga žemapelkėse ir pratekančiu vandeniu gausiai drėkinamose žemumose bei upelių slėniuose. Juodalksniai – vieninteliai iš Lietuvoje augančių medžių turi šaknų gumbelių su oro azotą fiksuojančiais mikroorganizmais. Šitaip jie pagerina dirvožemį. Juodalksnynų padaugėjo iki 126 tūkst. ha ir dabar jie užima 6,1 % šalies miškų ploto. Bendras juodalksnynų tūris pasiekė 25 mln. m³.

Baltalksnis mažiau reiklus dirvožemiui nei juodalksnis, bet reiklesnis už beržą ir drebulę. Baltalksnynai daugiausia auga velėniniuose karbonatiniuose, velėniniuose glėjiniuose sunkaus ir vidutinio sunkumo priemolio ir priesmėlio dirvožemiuose, išplitę Vidurio Lietuvos šiaurinėje dalyje. Baltalksnynai plito panašiu greičiu kaip ir juodalksnynai, o jų plotas 2004 pradž. sudarė 123 tūkst. ha. (6,3 % šalies miškų). Nuo 1998 šiuose medynuose medienos padaugėjo iki 15 mln. m³.

Drebulėms geriausiai tinka drėgnoki, daug humuso turintys priemoliai, neblogai auga priesmėliuose ir derlingesniuose smėlio dirvožemiuose, kur yra pakankamai drėgmės. Didelių masyvų drebulynai nesudaro, jie auga nedideliais miškeliais Vidurio, Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje. 2004 pradž. drebulynai užėmė 59 tūkst. ha. Medienos tūris padidėjo nedaug – iki 13 mln. m³.