Rodyklė
Apie autorius Apie enciklopediją Kontaktai Pagalba
GamtaKultūraValstybėTradicijos
Geografinė padėtis
Žemės gelmės
Klimatas
Baltijos jūra
Upės
Ežerai
Pelkės
Flora ir augalija
Augalijos įvairovė
Grybai
Valgomieji grybai
Ištekliai ir paplitimas
Grybavimas ir grybų verslas
Grybų rinkimo reguliavimas
Nuodingieji grybai
Radioaktyviųjų medžiagų kaupimasis
Grybų auginimas
Retieji augalai
Parkai, botanikos sodai
Gyvūnija
Medžioklė
Žvejyba
Saugomos teritorijos
Raudonoji knyga
 
Mediateka
Nuotraukos (0)
Audio (0)
Video (0)
Panoramos (0)
Grybai

Norėdami peržiūrėti ir išklausyti temos įžangą spauskite

Dabar pasaulyje žinoma apie 100 tūkst. grybų rūšių. Manoma, kad Žemėje jų gali būti apie 1–1,5 mln. Lietuvoje dabar nustatyta apie 6500 grybų rūšių.

yra gaminančios grybų dalys. Jie subrandina sporas ir padeda joms išplisti. Vaisiakūnius formuoja ne visi grybai. Jie būdingi kai kuriems ir . Žmonės vaisiakūnius vadina tiesiog grybais. Vaisiakūnius sudaro ir vaisinė dalis, gaminanti .

Grybai mėgstami ir laikomi skanėstu dėl puikaus kvapo ir skonio, kurį lemia lakūs aromatiniai junginiai. Šviežius vaisiakūnius sudaro 80–90 % vandens, 2–4 % baltymų (jų tik dalis pasisavinama), 0,2–1 % riebalų, 2–13 % angliavandenių (dauguma nepasisavinami, pvz., sunkiai virškinamas chitinas), 0,5–1,5 % mineralinių medžiagų, pvz., fosfatų ir kalio (chloridų ir oksalų). Šiek tiek juose yra mikroelementų (cinko, vario, aliuminio, geležies ir kt.), vitaminų (A karotinų forma, B, C, D). Daugumos grybų kilogramo kaloringumas – 100–800 kcal (daugiausia tikriniame baravyke). Taigi grybai pagal baltymų ir mineralinių druskų kiekį lenkia įprastas daržoves, turi mažai riebalų, o mineralinių druskų – truputį daugiau arba tiek pat kiek mėsa. Kai kuriuose grybuose yra vaistinių medžiagų.

 

Atgal
Spausdinti Į viršų Į pradžią
 
 
© 2005 Šviesa. Visos teisės apsaugotos.
Sukurta: M2 technologijos.
Kontaktai: Vytauto pr. 25, LT-44352 Kaunas,
Tel. (8~37) 40 91 26 Faks. (8~37) 34 20 32 El. p.