Lietuvoje priskaičiuojama beveik 400 rūšių maistui tinkamų grybų, iš jų ne mažiau kaip 50–70 rūšių tinka rinkti. Tačiau dėl nežinojimo, kai kurių grybų retumo, smulkumo, išvaizdos, kvapo ar skonio valgymui renkama tik apie 30 rūšių. Dauguma grybautojų pažįsta ir renka labiausiai paplitusius 20–25 rūšių grybus, tik kai kurie jų pažįsta 50–70 rūšių. Maistui daugiausia renkama valgomoji voveraitė (Cantharellus cibarius), tikrinis (Boletus edulis) ir pušyninis (B. pinophilus) baravykai, tikrasis (Leccinum aurantiacum), juosvažvynis (L. versipelle) ir pušyninis (L. vulpinum) raudonviršiai, lepšė (L. scabrum), geltonasis baravykas (makavykas, Suillus variegatus), tikrasis (S. luteus) ir šilinis (S. granulatus) kazlėkai, rudakepuris aksombaravykis (šilbaravykis, Xerocomus badius), žalsvasis (žaliuokė, Tricholoma equestre) ir juosvažalis (T. portentosum) baltikai, raukšlėtasis gudukas (Rozites caperata), piengrybis rudmėsė (Lactarius deliciosus), valgomasis briedžiukas (Morchella esculenta) ir valgomasis bobausis (Gyromitra esculenta). Rečiau renkami dirvinis (Agaricus arvensis) ir valgomasis (A. campester) pievagrybiai, skėtinės stambiažvynės (Macrolepiota procera), paprastasis kelmutis (Armillaria mellea), kislioji kelmiukė (Kuehneromyces mutabilis), pilkoji meškutė (Paxillus involutus), įvairių rūšių ūmėdės (Russula), piengrybiai (Lactarius) ir baltikai (Tricholoma).