GAURUOTASIS RAGANOSIS gyveno kartu su mamutais ir tenkinosi tuo pačiu maistu. Tai buvo daugiau nei 2 m aukščio žvėris, masyvus, su riebaline kupra ant sprando, jo kūną dengė kailis. Šie raganosiai turėjo 2 ragus – priekinį ant nosies iki 1 m ilgio, kitą – prie kaktos, visai mažą. Gyveno jie tundrose ir miškatundrėse, mito žole, krūmokšniais, medžių ūgliais. Priekinis ragas padėdavo žarstyti sniegą ir ieškoti maisto. Šiandien mokslininkai mūsų kraštų raganosį tapatina su be galo toli – Sumatroje, Borneo, Birmoje bei Tailande – dar sutinkamais Sumatros raganosiais. Jie vieninteliai iš visų dabar gyvenančių raganosių padengti plaukais, gana žemi ir turi du ragus: vienas iki 25 cm ilgio, o kitas paprastai tik gumbo formos. Tiesa, Sumatros raganosis gyvena palankesnėmis sąlygomis, todėl kitokia jo dantų struktūra: priekiniais dantimis jis nukanda vešlių augalų alpus, o krūminiai palyginti maži, skirti švelnioms augalų dalims smulkinti. Gauruotasis raganosis priekinių dantų neturėjo, o krūminiai buvo dideli, nes jais reikėjo „malti“ šiurkščius tundros augalus bei krūmų šakeles. Beje, tokią pat dantų struktūrą turėjo ir šiek tiek seniau, viduriniuoju ledynmečiu, gyvenęs stepinis raganosis. Jo arealas buvęs labai platus – Europa, išskyrus Skandinaviją, ir Sibiras, tad išnykusio gyvūno liekanų rasta visur. Pietų Prancūzijoje, urve aptikta daugybė senovinio žmogaus piešinių, kuriuose šis žvėris pavaizduotas gana tiksliai. Beje, ten pat rasta ir raganosio kaulų bei aštriu įnagiu ant jų išraižytų raganosio atvaizdų. Sibire greta mamutų aptikta ir raganosių gerai išsilaikiusių liekanų. 1929 pietinėje Lenkijoje rastas gerai išsilaikęs gauruotasis raganosis, kurio iškamša ir preparuoti griaučiai saugomi Krokuvos akademijoje. Vakarų Ukrainoje šių žvėrių liekanų randama sukietėjusioje naftoje – ozokerite. Tai, kad gauruotoji raganosiai gyveno Lietuvoje, liudija 1989 Nemuno pakrantėje netoli Balbieriškio rasta gana gerai išsilaikiusi šio raganosio kaukolė. Ją aptikęs Viktoras Černiauskas pasakojo, kad radinį iš žemės išvertė čia dirbusi technika, kaukolė galėjo glūdėti grunte per keletą metrų nuo vandens.
Raganosiai, kaip ir mamutai, išnyko staiga, pakitus klimatui. Daug kas jų išnykimo istorijoje lieka mįsle, nes panašiu metu šie žvėrys išnyko visame dideliame urve, kurio pakraščiuose gamtinės sąlygos buvo nevienodos.
