Baltijos jūroje gyvena apie 70 rūšių žuvų, apie 50 iš jų – ir Lietuvos vandenyse. Labai retos, čia tik užklystančios yra durklažuvės, taukžuvės, nėginiai liumpenai, vilkžuvės. Kitos, kaip antai strimelės, brėtlingiai, jūriniai sykai, stintos, Baltijos menkės, taip pat lašišos ir šlakiai turi verslinę vertę ir gaudomos dideliais kiekiais.

Baltijos menkė – iki metro ilgio ir 10–12 kg masės užauganti jūrinė žuvis. Dažniausia – apie metro ilgio ir 3–4 kg masės menkė. Jos kūnas verpsto formos, žalsvai pilkas ar žalsvai rudas, išmargintas rudomis dėmėmis. Galva didelė, žiotys gilios, su ilgu ūsu ant apatinio žiomens. Menkės – plėšrios žuvys, jaunos minta vėžiagyviais ir kitais bestuburiais, paaugusios pradeda gaudyti žuvis. Gyvena prie dugno, gana sėslios. Menkės neršia žiemą ir anksti pavasarį 70–100 m gylyje. Išneršia iki 1 mln. ikrų. Baltijos menkė – įprastas žvejų verslininkų laimikis.

Gėluose vandenyse aptinkama apie 50 rūšių žuvų. Prie jų priskiriamos ir žuvys praeivės – lašiša, šlakis, žiobris, migruojančios iš Baltijos ir atgal.

LAŠIŠA – verpsto formos, iš šonų suplota žuvis nedidele galva, kartais užauga iki pusantro metro ilgio ir 30–40 kg masės. Paprastai jos nesiekia metro ir sveria iki 5–10 kg. Šios žuvies pilvas baltas, nugara tamsesnė, šonai sidabriški, su X formos dėmelėmis. Turi dantis. Raumenys raudoni, todėl lašišines žuvis dažnai vadina raudonosiomis. Tai žuvis praeivė, kiekvieną rudenį prieš upių ir upelių srovę plaukianti neršti upių aukštupiuose. Neršia spalio–lapkričio mėn., žvyruotame dugne užkasa iki 40 tūkst. ikrų. Neršdamos lašišos nesimaitina. Po neršto grįžta atgal į jūrą. Gyvena iki 9–10 metų.

 Išsiritusios lašišaitės 2–3 metus gyvena savo gimtosiose upėse, po to pasroviui plaukia į jūrą. Pagal cheminius pojūčius jos vėliau lengvai suranda upes, kuriose užaugo, ir į jas grįžta neršti.

Lietuvoje lašišos retos, saugomos. Šiuo metu jos veisiamos dirbtinai ir paaugintos išleidžiamos į upes bei upelius.

Ežeruose ir upėse gausu lydekų, kuojų, raudžių, karšių, lynų. Ypač vertinamos giliuose ežeruose gyvenančios seliavos, šaltų upelių gyventojai upėtakiai, upėse gyvenantys ūsoriai, salačiai, šamai. 1994 Nemune sugautas didžiausias šamas svėrė 60 kg. Lietuvos vandenyse įveista daug svetimų kraštų žuvų: ungurių, peledžių, sidabrinių karosų. Kol kas nežinoma, kaip juose paplito nedidelis, tačiau agresyvus, su daugeliu smulkių žuvų rūšių konkuruojantis juodasis grundalas.