Draustiniai – teritorijos, kuriose saugomos moksliniu ir pažintiniu požiūriu vertingos vietos, jose esantys gamtos ir kultūros paveldo kompleksai ir objektai (vertybės), jų kraštovaizdis, biologinė įvairovė ir genofondas. Šių teritorijų vertybių apsauga garantuojama nenutraukiant jose ūkinės veiklos.
Pagal saugomų gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų (vertybių) pobūdį draustiniai skirstomi į gamtinius, kultūrinius ir kompleksinius.
Gamtinių draustinių įvairovė labai didelė.
Geologiniai draustiniai
Steigiami žemės gelmių struktūrų, tipiškų sluoksnių atodangų, uolienų ar fosilijų kompleksams saugoti. Lietuvoje yra 11 šių draustinių, 6 iš jų – Buožių, Indubakių, Navakonių, Stabulankių, Vajelių, Žalvarių – skirti ledyno paliktiems riedulynams saugoti. Armonos draustinyje (Ukmergės r.) saugomos devono periodo atodangos su šarvuotųjų ir riešapelekių žuvų liekanomis Šventosios upės krantuose, o Pelyšos (Anykščių r.) – tokios pat vertybės Pelyšos upelio krantuose.
Vajelių geologinis draustinis
Įsteigtas Utenos r., Vajelių kaimo pakraštyje (netoli Saldutiškio). Plotas – 12 ha. Visą draustinį sudaro stačiašlaitė kalva, vadinama Obelų kalnu. Sakoma, kad čia kažkada augusios obelys.
Kalva ir jos papėdės nuklotos akmenimis. Rieduliai ilgai naudoti statyboms. Dalis kalvos buvo ariama, kaimas ją išsidalijo rėžiais. Iš ariamų plotų išrinktus akmenis sukraudavo rėžių pakraščiuose. Kaimą suskirsčius vienkiemiais, akmenys iš ežių buvo išvežti.
Kalva susidarė ledyno properšoje, į kurią nuo ledyno sušliauždavo riedulinga paviršiaus morena. Vėliau, ledynams ištirpus, properšos vietoje liko kalva. Ištirpus jos viduryje buvusiam ledo luistui, susidarė įduba.
Indubakių geologinis draustinis
Įkurtas Utenos r., prie Kemešio ežero (netoli Saldutiškio), vietinių vadinamas Undubakės riedulynu. Plotas – 7 ha. Čia gausu iš žemės kyšančių stambių akmenų. Vietos gyventojai pasakoja, kad prieš 100 metų, tiesiant geležinkelį, akmenys iš riedulyno buvo naudojami jo statybai. Tuos, kurių negalėjo pavežti, paliko, o trukdančius arti užvertė greta iškastose duobėse.
Geomorfologiniai draustiniai
Steigiami tipiškų ir unikalių reljefo formų kompleksams saugoti. Tokių draustinių Lietuvoje yra 40, kai kurių plotas siekia 1000 ha. Ypač dideli draustiniai, kuriuose saugomi ištisi eroziniai raguvynai, kopagūbriai, kopų masyvai. Įspūdingas Juozapinės draustinis (Vilniaus r.), skirtas apsaugoti Ašmenos aukštumai būdingam senojo reljefo moreninio masyvo fragmentui su Juozapinės kalnu. Ne mažiau reikšmingi ir kiti geomorfologiniai draustiniai, saugantys moreninius masyvus, aukštumas, šlaitų reljefus, kalvynus.
Hidrografiniai draustiniai
Skirti tipiškų ir unikalių hidrografinio tinklo elementų – upių, ežerų, tvenkinių – apsaugai. Lietuvoje yra 36 valstybiniai hidrografiniai draustiniai. Valstybiniuose (regioniniuose ir nacionaliniuose) parkuose yra ir šių parkų hidrografinių draustinių.
Daugiausia hidrografinių draustinių (29) skirti upių ar jų atkarpų slėniams saugoti. Tik Vilkijos draustinio (63 ha, Joniškio r.) tikslas – išsaugoti beslėnę, vidutiniškai vingiuotą Vilkijos upelio atkarpą. Besalpiai slėniai saugomi Alšios (264 ha, Prienų r.), Avirės (308 ha, Lazdijų r.) draustiniuose, negilūs salpiniai slėniai – Aitros (546 ha, Plungės r., Šilalės r.), Juostos (305 ha, Panevėžio r.), Kenos (166 ha, Vilniaus r.), Šerkšnės (21 ha, Mažeikių r.) draustiniuose. Gilaus slėnio stipriai vingiuotas Kražantės žemupys saugomas Kražantės draustinyje (491 ha, Kelmės r.), gilūs salpiniai upių slėniai – Virintos (541 ha, Anykščių r., Utenos r.) bei Virvytės (336 ha, Telšių r.) draustiniuose. Lietavos draustinyje (143 ha, Jonavos r.) saugoma natūrali to paties vardo upelio atkarpa, Buivydžių hidrografiniame draustinyje (976 ha, Švenčionių r.) – Neries upės kilpoje esantis unikalus ežerėlių kompleksas, Glėbo draustinyje (250 ha, Varėnos r.) – raiškus guolinės kilmės Glėbo ežeras su apyežeriu, Malkestaičio (41 ha, Molėtų r.) draustinyje – unikalaus skerspjūvio ir gylio santykio Malkestaičio bei Vadinėlio ežerų duburiai.
2 draustiniai skirti upių ištakoms saugoti: Sydeklio (154 ha, Telšių r.) – Minijos upės ištakoms – Sydeklio ežerui su apyežeriu, o Ventos (338 ha, Kelmės, Telšių r.) – Ventos ištakomis – Medainio ir Venių ežerams su apyežeriais.
Pedologiniai draustiniai
Steigiami natūraliems dirvožemiams saugoti. Jų yra 12, beveik visi skirti molio ar priemolio dirvožemių apsaugai. Šių draustinių plotas nedidelis, nes nelengva rasti didesnę teritoriją, kurios dirvožemis būtų nepažeistas.
Botaniniai draustiniai
Steigiami retoms ir nykstančioms laukinių augalų bei grybų rūšims, jų bendrijoms ir buveinėms saugoti. Lietuvoje yra 32 botaniniai draustiniai. Kai kurie iš jų įkurti pavienėms rūšims, kiti – dideliems augaviečių plotams saugoti. Antai 16 ha ploto Medininkų botaniniame draustinyje (Vilniaus r.) saugomi kalninių arnikų sąžalynai ir kitų augalų augavietės, Biržų draustinyje (144 ha ploto) – būdingos Biržų girios augalų bendrijos, Ąžuolų draustinyje (Prienų r.) – Pietų Lietuvos ąžuolynų augalijos bendrijos, Lužijos draustinyje (Klaipėdos r.) – pamario smėlio paplūdimių bendrijos su retomis halofitinėmis (druskamėgėmis) rūšimis ir Kuršių marių pakrantės užliejamų pievų retieji augalai.
Zoologiniai draustiniai
Steigiami retosioms ir nykstančioms laukinių gyvūnų rūšims, jų bendrijoms ir buveinėms saugoti: šiai draustinių grupei priklauso teriologiniai, ornitologiniai, herpetologiniai, ichtiologiniai, entomologiniai ir kitų rūšių draustiniai.
Teriologinis (arba žinduolių apsaugos) draustinis yra tik 1 – tai Julijanavoje (Kauno m.), sename forte įrengtas draustinis, skirtas šikšnosparnių žiemovietėms apsaugoti.
Ornitologinių draustinių nedaug – 6. Nemažai anksčiau įsteigtų ornitologinių draustinių, kaip Žaltyčio, Kretuono, pateko į kitas saugomas teritorijas. Pertako (Lazdijų r.) ir Taurijos (Vilniaus r.) ornitologiniai draustiniai skirti kurtinių tuokviečių apsaugai, Papio draustinis (Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus r.), prie kurio priskiriamas ir to paties pavadinimo ežeras, vertingas kaip migruojančių paukščių apsistojimo vieta bei daugelio vandens paukščių perimvietė. Novaraisčio (Kauno r. ir Šakių r.) bei Sulinkių (Radviliškio r.) draustiniai įdomūs tuo, kad įkurti nebeeksploatuojamų ir vandens užpildytų durpynų vietoje. Jie kol kas labai svarbūs: čia peri daug vandens ir pelkių paukščių, apsistoja migruojančios gervės bei žąsys.
Herpetologiniai draustiniai – gamtinių zoologinių draustinių grupė, skirta retoms ir nykstančioms varliagyvių ir roplių rūšims bei buveinėms išsaugoti. Iš negausių varliagyvių ir roplių minėtinas balinis vėžlys ir medvarlė. Kitas rūšis – lygiažvynį žaltį, raudonpilvę kūmutę – saugančias teritorijas išskirti sunku.
Aptikus išnykusiu laikyto balinio vėžlio paskutines vertingiausias buveines, 1976 Lazdijų r. įsteigti 3 herpetologiniai draustiniai: Juodabalės (40 ha), Kučiuliškės (24,3 ha) ir Stračiūnų (23 ha). Draustiniuose saugomi vandens telkiniai, kuriuose baliniai vėžliai nuolat gyvena ir žiemoja, bei pastovios jų kiaušinių dėjimo vietos.
1992 Juodabalės draustinis tapo Metelių regioninio parko dalimi ir gavo parko draustinio statusą.
Nuo 1997 Juodabalės ir Kučiuliškės draustiniuose gilinami seni ir kasami nauji vandens telkiniai, tvarkomos kiaušinių dėjimo vietos.
1997 Lazdijų rajone netoli Nemuno įsteigtas Baltosios Ančios draustinis (13 ha ploto), kuriame saugomos tik Pietų Lietuvoje gyvenančios medvarlės ir jų buveinės.
Ichtiologiniai draustiniai steigiami natūraliose mūsų upėse bei jų atkarpose retųjų žuvų, ypač žuvų praeivių, ir jų neršto vietų apsaugai. Kai kurie šių draustinių apima ištisus upelius ar palyginti ilgas upių atkarpas. Antai Bartuvos draustinis (Skuodo r.), skirtas šlakių ir upėtakių nerštaviečių apsaugai, yra Bartuvos upės 40 km ilgio atkarpa. Merkio draustinis, skirtas upėtakių, kiršlių nerštavietėms saugoti, apima 210 km Merkio upės, Minijos draustinis – 215 km Minijos upės, Žeimenos draustinis, įsteigtas lašišų, šlakių ir upėtakių nerštavietėms saugoti, be 65 km Žeimenos atkarpos, dar apima ir 15 km Lakajos, 17,5 km Peršokšnos, 10 km Meros ir 7,7 km Sarios upių.
Entomologiniai draustiniai skirti saugoti retų ir nykstančių vabzdžių populiacijoms, upių slėnių pievoms, kuriose auga daugelio vabzdžių lankomi augalai. Nerėpos draustinyje (Kauno r.) saugomos šaltavandeniame upelyje gyvenančios reliktinės kalninės apsiuvos, Gerdašių (Lazdijų r.) – vertingos panemunės pievos ir čia gyvenančių retų ir nykstančių vabzdžių populiacijos.
Botaniniai-zoologiniai draustiniai
Steigiami retųjų bei nykstančių rūšių laukiniams augalams, grybams ir gyvūnams, jų bendrijoms ar buveinėms saugoti. Lietuvoje yra 14 šio tipo draustinių, daugelis jų apima dideles teritorijas. Antai Žaliosios girios draustinis (Panevėžio r.), skirtas saugoti miško augalų bendrijoms ir gyvūnijai, būdingai Vidurio Lietuvos lygumai, yra 3029 ha ploto, Praviršulio tyrelio draustinis (Radviliškio r. ir Raseinių r.) skirtas Praviršulio aukštapelkės, jos regų augalų ir gyvūnų apsaugai, – net 3292 ha ploto. Virbalgirio draustinyje (Vilkaviškio r.) saugomas unikalus liepynas, įvairūs retieji augalai ir gyvūnai. Tyrulių draustinis (Radviliškio r. ir Šiaulių r.) – tai po daug metų trukusios pelkės eksploatacijos atsinaujinantis pelkinis biotopas. Čia vėl gausėja vandens ir pelkių paukščių, formuojasi žemapelkėms būdinga augalija.
Telmologiniai (pelkių) draustiniai
Steigiami tipiškiems ir unikaliems pelkių kompleksams saugoti. Lietuvoje yra 39 tokie draustiniai. Vienas didžiausių (2096 ha) – Alionių draustinis (Širvintų r.), skirtas Aukštaičių ir Sėlių moreninėms prieškalvėms būdingo pelkių masyvo apsaugai. Čia, pelkėje, yra ežerų, peri juodieji gandrai, ereliai žuvininkai, gyvena reti žvėrys ir paukščiai. Krakinio ir Kuzapiškės draustiniai (Lazdijų r.) skirti pietryčių zandrinėms lygumoms būdingoms pelkėms saugoti. Pleinės draustinyje (Šilutės r.) saugomi pelkinių augalų kompleksai su retųjų rūšių augavietėmis. Dažniausiai telmologiniuose draustiniuose saugomos aukštapelkės, tačiau 771 ha plote Pušnies draustinyje (Ignalinos r.) saugomas stambus žemapelkinis kompleksas.
Vertingoms jūros ekosistemoms saugoti planuojama steigti talasologinius draustinius.
Kraštovaizdžio draustiniai
Steigiami vertingo gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio vietovėms saugoti. Lietuvoje yra 53 kraštovaizdžio draustiniai. Dažniausiai tai gana didelės, sudėtingos, vaizdžios vietovės su įvairiais kultūros ir gamtos paminklais. Apuolės draustinis (Skuodo r.) skirtas raiškiam Luobos upės slėnio 
kraštovaizdžiui ir archeologijos paminklams saugoti, Gandingos (Plungės r.) – raiškiam Babrungo upės slėnio kraštovaizdžiui, Gandingos piliakalniui, kitiems archeologijos objektams saugoti. Gomertos draustinyje (Kelmės r., Radviliškio r.) saugomas raiškus Rytų žemaičių moreninės plynaukštės kalvyno kraštovaizdis, Kuliakampio (Švenčionių r.) – ežerėlių grupė su natūraliomis apyežerių pelkutėmis, botaninės ir zoologinės vertybės. Daugelis seniau įsteigtų kraštovaizdžio draustinių pertvarkyti į nacionalinius, regioninius parkus.
Jiesios kraštovaizdžio draustinis
Jiesios kraštovaizdžio draustinis – tai Kauno rajone ir Kauno mieste esantis 382 ha ploto draustinis. Įsteigtas 1960. Jo paskirtis – saugoti Jiesios upės slėnio kraštovaizdį su raiškiomis atodangomis, eroziniais šlaitais ir krantais, retųjų rūšių augalais. Nors draustinis apsuptas besiplečiančio miesto, jame saugomos nepažeistos atodangos su kvartero sluoksniais, kreidos luistais, eroziniais šlaitais ir krantais. Jiesios slėnyje gyvena ypač retos kalninės apsiuvos, auga gebenė lipikė, tuščiaviduris rūtenis, kiti retieji augalai.
Kultūriniai draustiniai
Kultūriniai draustiniai yra archeologiniai, istoriniai, etnokultūriniai, urbanistiniai-architektūriniai.
Archeologiniai draustiniai steigiami saugoti vietovėms, kurių teritorijos savitumą lemia archeologinių objektų sankaupos ar kompleksai.
Istoriniai draustiniai saugo vietoves, susijusias su istoriniais įvykiais, istoriškai reikšmingomis išlikusiomis ar sunykusiomis gyvenvietėmis, įžymiais žmonėmis ar jų veikla, taip pat tų vietovių gausa pasižyminčias teritorijas.
Etnokultūriniai draustiniai skirti saugoti vietovėms, kuriose yra tradicinės architektūros bei kitais etnokultūriniais ypatumais išsiskiriančių gyvenviečių ar jų dalių, sakralinėms, ritualinėms, legendomis ir padavimais sureikšmintoms vietovėms ir objektams.
Urbanistiniai-architektūriniai draustiniai steigiami urbanistiniu požiūriu išsiskiriančioms istorinėms miestų dalims, miestelių vietoms su architektūriškai vertingais pastatais, ansambliais ar kompleksais saugoti.
Valstybiniuose parkuose ar biosferos stebėjimo teritorijose gali būti gamtinių, kompleksinių ir kultūrinių draustinių.
Lietuvos savivaldybės steigia Savivaldybių draustinius, kuriems galioja valstybinių draustinių režimas.
