Pirmasis Lietuvos nacionalinis parkas pradėtas projektuoti prieš 40 metų. To meto sąlygomis buvo nelengva įrodyti šio sumanymo svarbą. Daugiausia abejonių kėlė žodis „nacionalinis“. Vietovei suteikiamas nacionalinio parko statusas padeda išsaugoti jos ekosistemų tipiškumą ir unikalumą, gamtinį ir kultūrinį paveldą, atkurti pažeistus gamtinius ir kultūrinius kompleksus bei objektus, kartu propaguoti ir puoselėti regionų etnokultūros tradicijas. Planuojant steigti nacionalinius parkus buvo stengiamasi, kad po vieną turėtų kiekvienas šalies etninis regionas. Iki šiol įsteigti Dzūkijos, Aukštaitijos ir Žemaitijos nacionaliniai parkai, Suvalkijos parko ateitis kol kas neaiški. Kuršių nerijos nacionalinis parkas skirtas reprezentuoti ir saugoti unikaliems nerijos gamtiniams kraštovaizdžiams ir jos gyvenvietėms.

Aukštaitijos nacionalinis parkas

Įsteigtas 1974 Ignalinos, Švenčionių ir Utenos r. Plotas – 40 570 ha. Parkas išraižytas daugybės upių ir upelių, jame tyvuliuoja 126 ežerai, tarp kurių – giliausias Lietuvos ežeras Tauragnas (60,5 m). Iš Žeimenio ežero išteka Žeimena. Parke esančioms pelkėms būdinga savita augalija ir gyvūnija. Gervėčių pelkė su gretimais miškais paskelbta rezervatu. Parko kraštovaizdžiui vaizdingumo teikia ne tik ežerai ir upės, bet ir moreninės aukštumos, gūbriai. Čia stūkso Minčios ir Ažvinčių girios, netoli Ginučių žaliuoja unikalus ąžuolynas.

Parke daug autentiškų kaimų, veikia Stripeikių bitininkystės muziejus, Ginučių malūno ekspozicija, daug pažintinių takų ir ekspozicijų. Gausi ir įvairi parko gyvūnija: peri ereliai žuvininkai, kurtiniai, juodakakliai narai, gyvena lūšys. Kretuono ežero saloje peri didelės kirų kolonijos, nemažai tilvikų. Žeimenoje bei jos intakuose neršia lašišos ir šlakiai.

Į parką nutiesti asfaltuoti keliai, jo lankytojams įrengtos poilsiavietės, vedamos ekskursijos.

Dzūkijos nacionalinis parkas

Įkurtas 1991. Plotas – 55 900 ha. Plyti Varėnos, Alytaus ir Lazdijų rajonuose. Svarbiausi šio parko uždaviniai: išsaugoti ypač vertingus Dainavos krašto gamtos ir kultūros kompleksus, garantuoti Nemuno ir Merkio santakos upyno ekologinę pusiausvyrą, puoselėti Dzūkijos kultūrines tradicijas, propaguoti tradicinius ūkininkavimo metodus ir sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui. Maždaug du trečdaliai parko teritorijos yra smėlingoje lygumoje, kurią vagoja stačiašlaičiai, ryškiomis terasomis pasipuošę upių slėniai. Vienas unikaliausių parko kraštovaizdžių – Marcinkonių, Lynežerio, Grybaulios ir Šunupio žemyninių kopų masyvai. Jie susidarė po paskutiniojo ledynmečio. Vakariniu parko pakraščiu 92,4 km teka Nemunas, o šiaurine parko dalimi 37 km – Merkys. Į Merkį įteka Ūla, Grūda, Skroblus. Parke yra 48 ežerai, kurių bendras plotas sudaro apie 232 ha, o didžiausio Lizdų ežero – 27 ha, apie 60 gamtos, daug archeologijos paminklų, nemažai etnokultūrinių kaimų: Zervynos, Musteika, Žiogeliai ir kt. Čia puoselėjami tradiciniai amatai ir verslai, išliko drevinės bitininkystės paminklų.

Parke auga daugiau kaip 750 rūšių aukštesnieji augalai, 212 rūšių kerpės, 300 rūšių grybai, gyvena 40 rūšių žinduoliai, 150 rūšių paukščiai ir 38 rūšių žuvys.

Parko administracija įsikūrusi Marcinkonyse. Čia ir Merkinėje yra informaciniai centrai.

Trakų istorinis nacionalinis parkas

Istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai saugoti steigiami istoriniai nacionaliniai parkai.

Trakų istorinis nacionalinis parkas įsteigtas 1991 Trakų mieste ir rajone. Plotas – 8300 ha. Tai palyginti nedidelio ploto saugoma teritorija, ypač svarbi Lietuvos kultūros ir istorijos paveldo dalis. Apie penktadalį parko sudaro ežerai (32), trečdalį – miškai. Visi ežerai švarūs, tinkami poilsiauti.

Galvės ežere yra 21 sala. Šio ežero Pilies saloje stūkso Trakų pilis – gausiai lankomas, valstybės simboliu tapęs objektas. Pusiasalyje yra pilies liekanų. Trakuose daug senosios architektūros, kuriai būdingi daugiatautės visuomenės išugdyti stiliai, istorijos paminklų. Senuosiuose Trakuose apie 1350 gimė Vytautas Didysis. Su Trakais susiję Lietuvos valstybės įvairių istorinių tarpsnių įvykiai.

Lankytojams čia organizuojami maršrutai, parengti pažintiniai takai, plukdoma valtimis, garlaiviais. Veikia informacinis turizmo centras, daug ekspozicijų.