Absoliučios apsaugos teritorijos steigiamos siekiant sudaryti visapusiškas sąlygas natūraliai gamtinių procesų eigai arba kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) autentiškumui palaikyti. Rezervatuose saugomi tipiški arba unikalūs gamtiniai bei kultūriniai kraštovaizdžiai, juose esantys paveldo objektai, vertingos natūralios ekosistemos, buveinės, laukinių augalų, gyvūnų ir grybų genofondai.
Pagal saugomų vertybių pobūdį rezervatai skirstomi į gamtinius, skirtus vertingiems gamtinio kraštovaizdžio kompleksams išsaugoti, ir kultūrinius (rezervatus-muziejus), kuriuose saugomi vertingi kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai; pagal steigimo ir organizavimo ypatumus skirstomi į valstybinius rezervatus ir rezervatus, esančius valstybiniuose parkuose, taip pat rezervatines apyrubes.
Šiuo metu Lietuvoje yra 3 valstybiniai rezervatai: Čepkelių, Kamanų ir Viešvilės.
Valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose draudžiama imtis ūkinės veiklos, lankytis be atitinkamo leidimo. Čia tiriami ir stebimi gamtiniai procesai, gali būti atkuriamos žmogaus veiklos pažeistos ekosistemos ir objektai.
Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose bei Žuvinto biosferos rezervate taikomas toks pat režimas kaip ir valstybiniuose rezervatuose.
Kultūriniuose rezervatuose leidžiama vykdyti tyrimo ir muziejinius darbus, atkurti pažeistus kultūrinio kraštovaizdžio kompleksus, pritaikyti juos lankymui bei eksponavimui.
Lietuvoje yra vienintelis archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas Kernavėje. Įsteigtas 1989 Širvintų r. Plotas – 196,2 ha. Rezervatas įkurtas netoli Neries, Pajautos slėnyje. Jame yra 5 piliakalnių kompleksas ir vietos, kuriose gausu Lietuvos valstybės istorijai vertingų archeologinių radinių. Rašytiniuose šaltiniuose Kernavė minima jau 1279. Pagal archeologinius radinius nustatyta, kad pirmieji gyventojai čia įsikūrė IX–VIII a. pr. kr. XII a. Kernavė tapo miestu, kurio centras buvo 4 čia esantys piliakalniai. Aukuro kalne buvo kunigaikščio dvarvietė, kituose – ją saugoję priešpiliai. Piliakalnių papėdėje išaugo miestas su amatininkų, pirklių kvartalais. Po 1390 metų kryžiuočių antpuolių miestas buvo paleistas, jį palaidojo ir taip ateities tyrimams išsaugojo Neries sąnašos.
Čepkelių valstybinis rezervatas
Įsteigtas 1975 m. Varėnos r. Plotas – 11 197 ha. 54 % rezervato teritorijos užima aukštapelkė. Tai ypatingos gamtinės vertės pelkių ir miškų kompleksas, nedaug pažeistas žmogaus veiklos. Kimininėje pelkėje auga žemaūgės pušelės, atvirumose – plynėse peri didžiosios kuolingos, dirviniai sėjikai, tikučiai, dera spanguolės. Aukštapelkėje yra daugiau kaip 20 ežerėlių. Pietinėje dalyje pelkė pereina į žemapelkę, viksvines drėgnas pievas, iš kurių išteka Musteikos upelis. Pietine rezervato riba teka Katros upelis. Rezervate gausu mišriųjų drėgnų miškų, tačiau žemyninėse kopose vyrauja sausi kerpšiliai – pušynai.
Rezervate auga daug retų rūšių augalų, peri jūriniai ereliai, ereliai žuvininkai, juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai, kurtiniai, tetervinai. Čia didžiausia Lietuvoje gervių populiacija (iki 25 porų), gyvena briedžiai, vilkai, lūšys.
Kamanų valstybinis rezervatas
Įsteigtas 1979 Akmenės r. Plotas – 3650 ha. Didžiąją rezervato dalį užima pelkė su daugybe klampynių ir ežerokšnių (iki 120). Prieš kelis dešimtmečius pelkė buvo nusausinta. Tai ženkliai paveikė ją ir joje augančius augalus. Dabar rezervato vandens režimas atstatytas, gamtiniai procesai natūralizuojasi. Ypač įspūdingi Nimfėjų ir Salų ežerėliai bei 6 ha ploto Kamanų ežeras. Pelkę supa mišrieji miškai, ūksmingi eglynai. Rezervate aptinkama daug retų augalų rūšių, gausu plačialapių klumpaičių. Čia peri dirviniai sėjikai, juodieji gandrai, tetervinai, gyvena vilkai ir lūšys.
Viešvilės valstybinis rezervatas
Įsteigtas 1991 Tauragės r. Plotas – 3216 ha. Rezervatą sudaro Artosios ir Gličio pelkės su Buveinių ir Gličio ežerais, Viešvilės upelis ir įspūdinga Karšuvos girios dalis. Vos 15 km ilgio Viešvilės upelis išteka iš pelkėto Buveinių ežerėlio ir įteka į Nemuną. Upelis teka per pelkes, pievas ir ūksmingus mišriuosius miškus. Jame gyvena upėtakiai, laikosi ūdros. Toliau nuo upelio ir pelkės stūkso išlakūs pušynai. Rezervato pelkėse peri dirviniai sėjikai, gervės, miškuose – mažieji ereliai rėksniai, karveliai uldukai, gyvena vilkai, briedžiai, lūšys.
