Lietuvoje storis labai nevienodas. Žemaitijoje ji yra 40–42 km storio, Vidurio Lietuvoje pluta gilėja ir Aukštaitijoje siekia 50–55 km. Plutos sandara taip pat skiriasi. Vakaruose viršutinę beveik 30 km storio plutos dalį sudaro , artimos . Apatiniame vos 10–15 km storio sluoksnyje vyrauja sunkesnės uolienos, artimos - . Plutos sandaros kaita čia nedidelė. Rytų Lietuvoje, kur pluta storesnė, jos sudėtis įvairesnė. Čia viršutinis, „granitinis“ sluoksnis daug plonesnis, o apatinis, „bazaltinis“, storesnis. Plutą sudarančių sluoksnių storis labai nevienodas, o juos skiriantys paviršiai nelygūs – lyg būtų sustumti ir užslinkę vienas ant kito. Šie Lietuvos plutos sandaros ypatumai turėjo didelės įtakos ir nuosėdinės dangos bei paviršiaus raidai.
Didžioji dalis Žemės plutos sudaryta iš . Dalis jų – pirminės ir , kurios žemės gelmėse, veikiamos aukštos temperatūros ir slėgio, persikristalizavo, deformavosi. Tai daugiausia ir , tarp jų pasitaiko , susidariusio iš ir , – buvusio bazalto . Kai kurios šių uolienų yra iš dalies išsilydžiusios – jose pilna įmantrios formos gyslučių, susidariusių iš granito sudėties lydalo. Tokios mišrios sudėties uolienos vadinamos migmatitais. Tarp šių uolienų yra ir tokių, kaip antai , granitas, , kurios išsikristalizavo iš . Vietomis jos sudaro didelius kūnus, pvz., tarp Druskininkų ir Merkinės, kelių šimtų metrų gilumoje, tįso Randamonių , sudarytas iš gabro, diorito, . Visą šiaurės vakarinę Žemaitijos dalį užima didžiulis, maždaug 8000 km2 ploto, Kuršių plutonas, sudarytas iš uolienų, vadinamų . O tarp Kintų, Šilutės ir Šilalės yra didžiulis granitinis kūnas, vadinamas Žemaičių Naumiesčio miestelio, kurio viduryje jis yra, vardu.
Lietuvos paviršiuje galima rasti tik kristalinių uolienų riedulių, ledyno atvilktų iš Šiaurės šalių, o kristalinė pluta čia ištisai uždengta nuosėdinėmis uolienomis. Dėl to ji ir vadinama kristaliniu pamatu. Nuosėdinė storymė, slūgsanti ant šio pamato, yra įvairaus storio. Ploniausia ji Pietų Lietuvoje. Čia gręžinyje, išgręžtame pačiame Čepkelių raisto pakraštyje, granitas pasiektas vos 211 m gylyje. Šiaurės ir vakarų kryptimis kristalinis pamatas gelmėja. Vilniuje jo gylis yra apie 500 m, ties Kaunu – jau apie 1 km, o vakaruose, apie Klaipėdą, jau daugiau kaip 2 km.
Nuosėdinę storymę sudaro įvairios sudėties sluoksniai, daugiausia smiltainio ir smėlio, molio, klinties, dolomito, , , , ir kitokių uolienų. Jie susidarė įvairiu laiku: apatiniai, seniausieji, – maždaug prieš 600–700 mln. m., o jauniausieji – jau ledynmečiu ir po jo, t. y. jau „mūsų laikais“. Lietuvoje esama visų periodų darinių nuo prekambro iki neogeno, t. y. vendės, kambro, ordiviko, silūro ir t. t.
