Kambro periodo pradžioje, maždaug prieš 540 mln. m., Lietuvą visu žemyno pakraščiu buvo plačiai užliejusi jūra. Šis žemynas, vadinamas Baltika, apėmė dabartinę Rytų Europą. Kitos Europos dalies, esančios į vakarus nuo Vidurio Lenkijos, tuo metu dar apskritai nebuvo. Ji atsirado vėliau, prie Baltikos dėl daugkartinių litosferos plokščių susidūrimų priaugant naujos plutos ruožams.
Baltikos žemynas tuo metu buvo pietiniame pusrutulyje, netoli dabartinės Antarktidos (kuri tuo metu irgi buvo kitur). Per visą laikotarpį nuo iki dabar jis iš lėto plaukė šiaurės link. Keitėsi platumos, klimatinės sąlygos, aplinka ir atitinkamai nuosėdinės uolienos, sudarančios sluoksnius – jau minėtos geologijos knygos puslapius, kuriuose ir išliko šios ilgos, daugiau kaip pusės milijardo metų kelionės pėdsakai. Seniausios kambro uolienos – tai vadinamieji mėlynieji moliai. Viršutinėje kambro storymės dalyje slūgso smiltainiai, susidarę beveik vien iš kvarco grūdelių. Juose slūgso ir telkiniai, esantys Lietuvos sausumoje ir Baltijos jūroje.
Kambro periodu ėmė grimzti Vakarų Lietuva. Tai truko apie 100 mln. m. ir tęsėsi (488–444 mln. m.) ir ypač sparčiai – (444–416 mln. m.) periodais, kai susiklojo maždaug 1000 m nuosėdinių uolienų storymė. Per šį laikotarpį ir susidarė Baltijos nuosėdinis baseinas – svarbi Lietuvos geologinės sandaros ypatybė. Tai didžiulė įduba Rytų Europos platformos pakraštyje, pripildyta nuosėdinių uolienų, kurių storis siekia 2,5–3 km. Šios didžiulės struktūros susidarymo priežastis – spaudimas, kurį patyrė Baltikos plokštė, susidūrusi su Laurentijos plokšte. O šios plokštės dalimi buvo dabartinis Šiaurės Amerikos žemynas ir Grenlandija. Iš kito šono, dabartinėje Lenkijoje, Baltiką spaudė kitas žemynas, vadinamas Rytų Avalonija. Taip suspaustas Baltikos žemyno pakraštys deformavosi – aižėjo, dubo ir grimzdo. Dar viena priežastis, dėl kurios baseinas susidarė kaip tik Vakarų Lietuvoje, galėjo būti jos plutos ypatybės. Tai – stora granitinė pluta, kuri dėl fizinių-mechaninių savybių ir aukštesnės temperatūros jos gelmėse buvo plastiškesnė, labiau linkusi deformuotis.
