Bene didžiausia Lietuvos gelmių vertybė yra geriamasis vanduo. Daugelyje šalių jo trūksta, o Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, vartojanti tiktai požeminį vandenį. Jis yra geros kokybės, o bene didžiausias jo trūkumas – vietomis padidėjęs geležies kiekis, kurį reikia šalinti papildomomis priemonėmis. Šie geležies junginiai sveikatai nekenkia, bet sudaro nepatogumų, kai iškrinta jų nuosėdos. Geriamojo požeminio vandens išteklių užteks dar ilgam, tačiau svarbu stebėti jų būklę, saugoti nuo taršos ir taupiai naudoti.
Uolienos
Kita didelė vertybė – geros kokybės smėlio, žvyro, molio, klinties ir dolomito telkiniai. Jie naudojami daugiausia kaip statybinės medžiagos. Klintis yra žaliava cemento gamybai, iš dolomito skaldoma skalda. Tai išties didelis turtas. Šių uolienų klodai slūgso tiesiog žemės paviršiuje, todėl kasami didžiuliuose karjeruose, pvz., Karpėnų klinties, Šaltiškių molio, Petrašiūnų dolomito karjeruose. Visi jie yra šiaurinėje Lietuvoje.
prie Anykščių yra kvarcinio smėlio telkinys. Tai labai švarus, beveik vien iš kvarco smiltelių sudarytas smėlis, suklostytas upių neogene dar prieš ledynmetį. Jis tinka aukštos kokybės stiklui gaminti. Bet Lietuvoje turime tik vieną tokį telkinį, todėl jo naudojimas ribojamas.
Iš visų Lietuvos žemės turtų bene daugiausia dėmesio susilaukė nafta. Jos telkiniai nedideli – iki kelių milijonų kubinių metrų, ir pavyksta išgauti tik apie 30–40 %. Tačiau jie eksploatuojami jau nuo 1989, o didžiausia metinė gavyba siekė apie 500 tūkst. m3.
Lietuvoje rasta nemažai ir kitų naudingųjų iškasenų: beveik visoje pietvakarių Lietuvoje išplitęs permo anhidrito sluoksnis; Šilutės rajone, prie Usėnų, aptikti nemaži valgomosios druskos klodai; Kuršių mariose ties Juodkrante yra perklostytų gintaro sankaupų. geležies rūdos kūnų. Jie slūgso kristaliniame pamate, marmuro (taip pat vertingos uolienos) kloduose. Dalis tų kūnų sudaryta iš turtingos rūdos, kurioje geležis yra pavidalu, o jos kiekis viršija 45 %. Ištirti didžiausiojo – Varėnos – telkinio turtingos rūdos ištekliai yra apie 142,2 mln. t. Jo pakraščiuose, kurie dar menkai ištirti, gali būti dar apie 200 mln. t rūdos. Valstybinis statistikos departamentas yra suskaičiavęs visų naudingųjų iškasenų, esančių Lietuvos gelmėse, vertę: ji siekia apie 50 mlrd. litų, arba 21,6 % viso Lietuvos nacionalinio turto.
Geoterminiai ištekliai
Geoterminiais ištekliais, arba gelmių šiluma, Lietuva užima išskirtinę padėtį. Jos vakarinėje dalyje labai intensyvi geoterminė , t. y. čia šiluminis srautas padidėjęs iki 100 mW/m2, tuo tarpu aplinkiniuose kraštuose jis yra apie 30–40 mW/m2. Didžiausias šiluminis srautas apie Klaipėdą, Šilutę, Šilalę. Nuosėdinės storymės apačioje, kambro sluoksniuose, vandens temperatūra siekia +95 °C. Šios geoterminės anomalijos priežastis yra plutoje esantys . Lietuvos gelmių šiluma jau naudojama. Prie Klaipėdos keleri metai veikia eksperimentinė geoterminė jėgainė, kuri tiekia miestui nemažai šilumos.
