Lietuvos geologinį vaizdą baigė formuoti . Jie buvo atslinkę į Lietuvą mažiausiai keturis kartus. Ledo danga, kaip manoma, galėjo siekti net 1–2 km storį. Jai ištirpus likdavo įvairių nuogulų – smėlio, molio, moreninio priemolio. Didžiausias šio laikotarpio nuogulų storis aptiktas Žemaičių aukštumoje, ties Vembutais, – 314,5 m. Paskutinis ledynas nebeuždengė visos Lietuvos.Jo pakraštys sustojo kaip tik ties dabartiniu Vilniumi, o toliau tęsėsi pro Merkinę Lenkijos ir Vokietijos link. Tirpstant šiam ledynui, iš esmės ir susidarė Lietuvos paviršius. Tai vyko prieš 13–16 tūkst. m. Pradėjęs tirpti ledynas dar kurį laiką stumdėsi pirmyn ir atgal, sudarydamas morenines Baltijos aukštumas. Ledyno tirpsmo vandenys arčiau jo pakraščio suklojo žvyro, rupaus smėlio klodus, kurių yra daug apie Vilnių ir Trakus. Toliau jie nuplukdė smulkesnį smėlį, dabar dengiantį didelę dalį Dzūkijos.
