Žvejyba buvo vienas svarbiausių senovės lietuvių verslų. Žvejota įvairiais būdais – kauliniais, o nuo geležies amžiaus – geležiniais žeberklais, įvairiomis varžomis, venteriais. Šiandien jau mažai kas yra girdėjęs apie žvejojimą įvairiais krepšiais, maišais su skyle masalo priviliotai žuviai įplaukti. Jūroje žvejodavo ūdomis – ilgomis virvėmis su daugybe pavadėlių ir kabliukų. Tradicinė meškerė atsirado gana vėlai, maždaug prieš 100 metų, spiningas – dar vėliau. Iš pradžių meškerėms naudoti natūralūs ašutai, iš plunksnos padarytos plūdės ir grubūs savadarbiai kabliukai.

Verslinė žvejyba suklestėjo ėmus žvejoti tinklais. Tinklai buvo mezgami rankomis, šis darbas reikalavo daugelio rankų triūso. Nors keliai buvo prasti, gyvos žuvys kubilais dažnai būdavo vežamos net į atokiausias vietas.

Prieš 300 metų upėse uždrausta statyti užtvankas, o tos, kurios trukdė sielių plukdymui bei laivybai, buvo išgriautos. Tuomet neliko kliūčių lašišoms ir šlakiams upėmis keliauti į nerštavietes, tačiau pastačius Kauno hidroelektrinės užtvanką, lašišinėms ir kitoms žuvims kelias Nemunu buvo užkirstas. Dėl to Nemuno baseine žuvų gerokai sumažėjo.

Dabar žvejyba – viena svarbiausių gamtos išteklių naudojimo sričių. Šiuo metu ežeruose aktyviausiai žvejojami sterkai, lydekos, kuojos, aukšlės, pūgžliai. 1996 ežeruose sugauta 125 t žuvies, 1997 – 100 t.

Upėse taip pat sužvejojama daug vertingų žuvų: 1996 – 5,7 t ungurių, 1997 Nemuno žemupyje – 143 t stintų, Nemuno žemupyje ir Šventosios upėje ties Kretinga – 1,5 t nėgių.

Lietuvoje veikia 35 įvairaus didumo tvenkinių ūkiai. Daugelyje jų auginami karpiai, kai kuriuose – peledės, karosai, upėtakiai. 1996 tvenkiniuose išauginta 1537 t karpių, didžioji jų dalis suvartota vietos rinkoje, kita eksportuojama į gretimas šalis ir net į Vokietiją.

Ypatingas vandens telkinys, kurio baseine aptinkama per 50 rūšių žuvų, yra Kuršių marios. Tiesa, į žvejų tinklus dažniausiai pakliūva 30 rūšių žuvys, iš kurių verslui svarbiausios yra jūriniai sykai, kuojos, stintos, stintelės, vėgėlės, sterkai, pūgžliai, ešeriai, karšiai, unguriai, žiobriai, ožkos ir net dyglės. Pro Kuršių marias iš Baltijos į neršto vietas plaukia stintos, žiobriai, lašišos, šlakiai, upinės nėgės, o iš Nemuno baseino ežerų ir upių į Baltiją – unguriai.

Pamario žmonėms žvejyba visada buvo labai svarbi. Žuvis jie gaudė daugybe būdų: traukiamaisiais tinklais, bradiniais, tinklaičiais, kurnomis (kanapiniais tinklais), įvairiomis gaudyklėmis. Vėliau, XX a. antrojoje pusėje, Kuršių mariose imta naudoti kaproniniai tinklai, medines dores pakeitė Kaune statyti botai, tinklams traukti pradėta naudoti variklius. Marių pakrančių žvejai vertina visas žuvis, tačiau labiausiai – ungurius, praeives lašišas, sykus.

Kuršių marių žvejų versliniai laimikiai per paskutiniuosius 50 metų įvairiai kito (žr. lenteles).

Žuvys praeivės (vidutiniškai sužvejota, cnt):

Be šių žuvų, Kuršių mariose sugaunama daug pusiau praeivių žuvų (migruojančių tarp marių ir jų intakų).

Pusiau praeivės žuvys (vidutiniškai sužvejota, cnt):

Marių žvejai sugauna nemažai vietinių žuvų.

Vietinės žuvys (vidutiniškai sužvejota, cnt):

Kai kurių žuvų Kuršių mariose jau neaptinkama. XVI–XVIII a. čia buvo sugaunama tūkstančiai centnerių atlantinių eršketų, o XX a. pasitaikė vos vienas kitas. Paskutinį kartą 2,5 m ilgio, 120 kg masės patelė sugauta 1955. Iš jos išimta 18 kg subrendusių juodųjų ikrų.

Baltijos jūros pakrantėje tinklus stato pakrantėse gyvenantys žvejai. Jie žvejoja mažais laiveliais. Priekrantės žvejų laimikiai nedideli – apie 200–300 t per metus. Jūroje žvejojama iki 20–30 m ilgio ir 100–200 t talpos laivais. Čia gaudomos strimelės, menkės, uotai. Lietuvai kasmet nustatoma 45–50 tūkst. t žuvies kvota: menkių leidžiama sužvejoti apie 8 tūkst. t., strimelių – 15 tūkst. t, bretlingių – 27 tūkst. t.

Lietuvos žvejai meta tinklus ir Atlante, kur gaudo krevetes, jūrų ešerius, kalmarus, juoduosius uotus, įvairių rūšių plekšnes.

Dešimtis tonų žuvų kasmet sužvejoja ir keliasdešimt tūkstančių žvejų mėgėjų. Geidžiamiausias jų laimikis – plėšriosios žuvys: lydekos, ešeriai, šamai, upėtakiai, tačiau kiekvienas tikras žvejys džiaugiasi sugavęs bet kokią žuvį. Vis labiau populiarėja žvejyba museline meškere, o žiemą ant Kuršių marių ledo kasdien stintas gaudo po keletą tūkstančių žvejų iš visos Lietuvos.

Žvejai mėgėjai veda didžiausių sugautų žuvų statistinę apskaitą.

Mėgėjiškos žūklės įrankiais Lietuvoje sugautos didžiausios žuvys: